Jutimo organai atlieka svarbų vaidmenį organizmui palaikant ryšį su aplinka. Bene svarbiausias jutimo organas yra akys, kurios iš aplinkos priima daugiau informacijos už kitus jutimo organus. Akys leidžia mums matyti aplinkinius daiktus, atpažinti žmones, skaityti, žiūrėti kino filmus. Šiuo organu nustatome kūno formą, dydį, spalvą, atstumą, orientuojamės erdvėje, skiriame šviesą nuo tamsos.
Žmogaus akis yra šiek tiek ištįsęs rutulys, turinti tris dangalus: odeną, apsaugančią ir sutvirtinančią akies obuolį, gyslainę, tiekiančią akiai kraują, ir tinklainę, kurioje yra regos receptoriai.
Tinklainės centre yra jautriausia jos vieta – geltonoji dėmė. Kai ji pažeidžiama, rega labai susilpnėja. Akies priekyje yra ragena, laužianti šviesos spindulius, rainelė – reguliuojanti šviesos srautą, patenkantį ir nepatenkantį į akį.
Rainelės centre yra vyzdys, pro kurį praeina šviesos spinduliai. Už rainelės esantis lęšiukas – skaidrus minkštas kūnas, praleidžia šviesos spindulius į akį. Krumplynas laiko lęšiuką ir keičia jo formą – tai vadinama akies akomodacija. Stiklakūnis praleidžia šviesos spindulius ir laiko akies obuolio vidinius apvalkalus.
Regos nervas perduoda nervinius impulsus į smegenų regos centrą.
Pastaruoju metu pastebima, kad padaugėjo regos sutrikimų, kuriuos lemia ne tik genai, bet ir amžius ar netinkamas darbo ir poilsio režimas. Dažniausiai pasitaikantis regos sutrikimas, kuris nepaiso amžiaus – trumparegystė. Tai liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai arba matomi lyg per rūką. Sulaukus vyresnio amžiaus, akys dažnai tampa toliaregės. Tai liga, kai neryškiai matomi artimi daiktai.
Žymiai rečiau pasitaikantis sutrikimas, kai žmogus neskiria raudonos bei žalios spalvos. Tai daltonizmas – regos yda, kai sutrinka šviesai jautrių ląstelių (kūgelių arba kolbelių) veikla.
Akių astigmatizmas – yda, dėl kurios taško atvaizdas yra ne taškas, o linija, elipsė arba netaisyklingos formos dėmė.
Žvairumas – tai tokia būsena, kai akys matomo vaizdo negali sulieti į vieną, t. y. prarandama binokulinė rega.
4 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(4G) Demonstruoja gamtamokslinį mąstymą ir argumentavimą, taiko šiuos gebėjimus neįprastose situacijose.
(5G) Demonstruoja išplėtotą gamtamokslinį mąstymą ir argumentavimą, grindžiamą modeliais ir abstrakčiomis idėjomis. Remiasi savo gamtamoksliniu suvokimu nepažįstamose ir sudėtingose situacijose.
(4G) Geba formuluoti paprastus argumentuotus atsakymus, kritiškai analizuoti paaiškinimus, modelius, duomenų interpretacijas ir siūlomų eksperimentų planus kai kuriuose asmeniniuose, regioniniuose ir pasauliniuose kontekstuose.
(5G) Remdamiesi gamtamoksliniu turiniu, procedūrinėmis bei episteminėmis žiniomis gali paaiškinti, įvertinti ir planuoti gamtamokslinius tyrimus, interpretuoti duomenis daugelyje sudėtingų gyvenimo situacijų, kurios reikalauja kai kurių aukšto lygio kognityvinių gebėjimų.